- vindas
- ×viñdas (vok. Winde) sm. (2) KBII53, KII133,196, FrnW, LKAI122(Smln, Pj; LKAI 122(Šlu, Rsn) 1. Q106,626, R, R294,333, MŽ, MŽ392,446, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Vyž, Žvr verpimo ratelis: Kiti vadino rateliu, mūs vindù vadino Všt. Vindù verpdavo linus, vilnas Pgg. Viñdas subiro, kaip verpsu?! Sg. Viñdas dar yra – verpti susiverpdavom Pgg. Dar atlaikys šitas viñdas mano amželį Kt. Jau penkioliktas metas, kap verpiu su šiuo vindù KzR. Kad nesimaišytų, viñdą ant aukšto užnešdavo Tlž. Nukelk viñdą nu anttrobio Žgč. Vindas išejo iš mados; nebeverpa motriškos Pgr. Jums garbė, kad viñdas jūsų sukriai besisukdams pakulų bei linų kuodelį nupeša greitai K.Donel. Atgulus laumės ant tų pačių vìndų ėmė verpt iki gaidžių Sch202. Jie išgirdo stuboje vindą besukant ir beverpiant BzF43. Mergos kėlėsi skubindamąsi pas viñdą Jrk65. Greitai tą vindą į kakalį įmetė ir jį sudegino BsPI13(Rg). Žaltienė įkibo į vindą taip, kad tas burgzdamas sukosi pagrečiam kelias dienas BsPIII318. Anksti rytą atsikėliau, tuoj už vindo sėst turėjau KlvD 262. Vindẽlį verpia, suka ir dainuoja Plv. Pirma reikia vindeliù suverpt, o paskui vąšu susukt, ir bus pantis ar viržis Grš. Nunešk bobai vindẽlį Sg. O nuo vindelio ilsta kojelės LTR(Mrj). Naujas vindẽlis, balti lineliai JD544. Verpsiu baltus linelius be klevinio vindẽlio (d.) Pns. Kai kitos [drobes] tiesė, kai kitos baltavo, tai mano mergytės vindužis dejavo RD22. Baltas vindaitis, šviesi linaičiai, naujos lanktaitės, senosios audėjaitės RD55. Ji ištiesia savo ranką prie vindo RBPat 31,19. Vindužis N. Vindaitis N. ^ Čyru vyru pavasaris, meskit vindùs į kakalius (vyturio giesmė) Smln. 2. K, KII344, LL190 prietaisas ar įrankis virvėms vyti, vyturas: Reik įsikalti viñdą, vysiu virves Vdk. Paimk vindelį ir nuvyk pantį Rs. Įdėk vindẽliui kotą Skr. Virves vydavo su vindẽliais Vl. Mano vindẽlis su geležine ašike Srd. Vindẽlį geriau į sieną įkalk, nesimakaluos – bus lengviau sukt Jd. 3. R, MŽ, N, Rtr, NdŽ, KŽ, Up, Stak, Slv, Ūd prietaisas su skridiniu sunkumams kelti, suktuvas: Iš miškų medžius tik velka, tik velka, tai arkliais, tai vėl garinėmis mašinomis ir vindais LzP. Statyk vindą, kelsim medį Vlkj. 4. Jrb, Kdl sukamas šulinio velenas kibirui iškelti: Jonai, pataisyk viñdą ir pasemk vandens Šk. 5. M, Rtr, Šd, Srv šulinio svirties dalis, prie kurios pritaisoma kartis. 6. kartis lopšiui pakabinti, lingė: Lopšį an viñdo supa Grv. 7. kartis pakabinti papjautam gyvuliui lupti kailį: Jau ant viñdo pasikabinęs ir lupa avelei kailį Krs. Vindẽlis Šd, Pkr.
Dictionary of the Lithuanian Language.